Author Archives: Justinas



Pojūčių kelionė

Posted on by
Reply

Šis pratimas gali tęstis ir 2 val. – priklauso nuo to, ką tikitės juo pasiekti.

Paskirtis: formuojant tyrinėjimo įgūdžius, skatinant bendradarbiavimą ir kitokį mąstymą; diegiant kūrybišką mokymąsi.

Eiga:
Dalyviai 3-6 asmenų grupėse turi sumodeliuoti „kelionę“ iš ten, kur yra (pvz., iš klasės, mokyklos), remdamiesi vienu pojūčiu – klausa, kvapu ar lytėjimu.
Kelionė turėtų trukti ne ilgiau kaip 10 min.

Apsvarstykite:
Detales: kurios erdvės / vietos įdomiausios, kurios teikia iššūkį (pvz., laukas, uždraustos zonos), kaip kiekviena erdvė naudojama.
Kaip teisingai įvertinti rizikos ir nepatogumo veiksnius?

Klausimai bei patarimai refleksijai:
Grupelėse aptarkite, kas pavyko ir ką kitąkart keistumėte.
Ko konkrečiai šiame procese jūs asmeniškai išmokote? Kaip dirbote grupėje? Kurie įgūdžiai / kokio pobūdžio patirtis jums labiausiai (ne)padėjo veikiant? Koks jūsų vaidmuo šioje užduotyje?
Bendrai pagalvokite, kaip perdirbtumėte pratimą arba kaip kitaip sudėliotumėte akcentus, siekdami sukurti kažką naujo?



Kas pavaizduota nuotraukoje?

Posted on by
Reply

Paskirtis:
pradedant diskusiją apie perspektyvą ir interpretaciją; aiškinantis, kaip keičiame tyrinėjimą ir kaip šis išlieka „lankstus“; ieškant bendro sutarimo idėjų ir tyrinėjimų klausimais.

Reikės:
fotografijos, popieriaus lapo, uždengiančio visą fotografiją, tačiau su kvadrato formos skyle  (mes naudojome aplanką).

Eiga:
Mažose grupėse nagrinėjamas nedidelis fotografijos fragmentas (5-7 min.).
Grupė turi bendrai nuspręsti, kas pavaizduota visoje fotografijoje.
Atidengiamas visas vaizdas.

Aptariami šie klausimai:
Ar jūs to tikėjotės; ar atspėjote visiškai tiksliai? Ar artima nuotaika / jausmas?
Kaip pasikeitė pradinio fragmento suvokimas, pamačius visą vaizdą?
Kokius klausimus užduotumėte nufotografuotam asmeniui / žmonėms?

Klausimai refleksijai:
Kiek iš tikrųjų žinome apie mokyklą?
Kodėl naudinga pažįstamus dalykus pamatyti „kitomis akimis“?



Ko niekas nepastebėjo?

Posted on by
1

Paskirtis: pradedant diskusiją apie tyrinėjimo pritaikymą, skatinant kūrybiškumą.

Eiga:
Pasiskirstykite poromis arba grupėmis. Išsirinkite objektą arba vietą kambaryje.
Apie savo pasirinktą objektą / vietą sukurkite istoriją.
Papasakokite istoriją grupei. Tam skiriama 1 min.

Kausimai refleksijai:
Kaip, jūsų nuomone, atlikote šį pratimą?
Kaip sekėsi dirbti poroje?
Su kokiais sunkumais susidūrėte kurdami istoriją?
Kaip būtų galima šį pratimą pritaikyti, siekiant plėtoti kūrybišką tyrinėjimą?



Atspėkit, kokį daiktą turiu omeny?

Posted on by
Reply

Paskirtis: lavinant klausinėjimo įgūdžius, plėtojant tyrinėjimą klausiant.

Eiga: Vedėjas nužvelgia kambarį, tylomis pasirenka objektą (pvz., šviestuvą, signalizaciją, knygą ant stalo).
Dalyvių tikslas – atspėti, koks tai objektas. Jie gali užduoti 10 klausimų. Paskui turi atspėti – gali bandyti 3 kartus.
Teisingai atspėjęs asmuo pasirenka objektą, kurį turi atspėti kiti dalyviai. Viskas kartojama iš naujo.



Laisvasis rašymas

Posted on by
Reply

Paskirtis: atliekant refleksiją ir palyginimą; generuojant idėjas.

Eiga: Individualus pratimas su popieriumi ir rašikliu. Vedėjas pateikia frazę, o dalyviai 3 min. turi rašyti toliau kylančias mintis.

Instrukcija:  jūs privalote rašyti visą tam skirtą laiką; jūsų rašiklis negali nustoti judėjęs. Negalvokite apie gramatiką, rašybą, skyrybą. Nesijaudinkite, net jei dėl to nukenčia prasmė. Visa tai – siekiant pagauti sąmonės srautą. Jei „įstrigote“, rašykite bet ką, kol vėl galėsite tęsti.
Mes vartojome frazę: „Mokymasis tikriausiai…“
Baigus rašyti dalyvių paprašoma savo tekste apibraukti 3 įdomius žodžius ar frazes. Šiuos žodžius/frazes galima pasakyti garsiai ir bendrai aptarti. Taip pat galima užrašyti ant lipnių lapelių ir priklijuoti ant didelio popieriaus lapo. Tuomet visiems peržvelgti priklijuotus lapelius ir atlikti bendrą aptarimą.
Svarbu atsiminti, kad čia nėra teisingų ar klaidingų atsakymų.

Klausimai refleksijai:
Kaip jautėtės atlikdami šį pratimą?
Kaip dar jį galėtumėte pritaikyti – galbūt kaip refleksiją; kaip būdą sutelkti dėmesį; kaip darbo plano kūrimo metodą?



Pasisakymas - ką gali pasiūlyti mokyklai?

Posted on by
Reply

Paskirtis: grupės bendrumo jausmui ugdyti; apmąstant, kaip ir kodėl jūs atliekate savo darbą (pvz., mokytojo, praktiko); pradedant pokalbį apie kūrybišką mokymąsi.

Eiga: Dalyviai pasidalija į dvi eiles, vieni į kitus – veidais, dažniausiai stovi; viena eilė A, kita – B.
Porose A pasakoja B, ką išskirtinio jis (ji) galėtų pasiūlyti mokyklai. B negali atsakinėti žodžiu –  jokių klausimų, jokių atsakymų. Tam skiriamos 3 min.
Viena eilė pasislenka – taip pasikeičia porų partneriai.
A vėl kuria pasakojimą ta pačia tema naujam partneriui, tik dabar tam skiriama 1,5 min.
Ta pati eilė dar kartą pasislenka – vėl pasikeičia partneriai.
A vėl kuria pasakojimą ta pačia tema trečiam partneriui – šįkart skiriama 30 s.
Eilės pasikeičia vaidmenimis.
Viskas kartojama nuo pradžių – dabar B kuria paskojimą, o A klauso. Pasakojimas 3 min. – keičiasi partneriai – pasakojimas 1,5 min. – keičiaisi partneriai – pasakojimas 30 s.

Klausimai refleksijai: Kas pasikeitė, jums trumpinant savo „prakalbą“? Ko atsisakėte ir ką pridėjote, kodėl?



Kito mokymas

Posted on by
Reply

Paskirtis:
norint išryškinti asmeninį mokymo(si) stilių, pradedant tyrinėti bendradarbiavimą ir grįžtamąjį ryšį, diegiant bendradarbiavimu pagrįstą darbą.

Eiga:
Dalyviai porose vienas kitą moko paprastų įgūdžių. Pvz.: kaip nauju būdu surišti batraiščius, kaip pasakyti sakinį užsienio kalba ir pan.
Instrukcija: Jums skiriamos 5 min., kad pamokytumėte savo partnerį, po to 5 min. – jam, kad pamokytų jus.
Norinčius kviečiame pasirodyti visai grupei.

Klausimai refleksijai:
Kas pavyko ir kas nepasisekė, žvelgiant iš mokytojo ir mokinio pozicijų?
Kaip, atlikami šį pratimą, jautėtės mokinio vaidmenyje?
Ar, jums esant mokytoju, mokinys ką nors pasakė / padarė, kas paskatintų jus kitąkart šią užduotį atlikti kitaip?
Kokias savo savybes / reakcijas pastebėjote atlikdami pratimą? Kuo jos skyrėsi, jums esant mokytoju ar mokiniu?



Penki kūrybiškumo požymiai

Posted on by
Reply

Paskirtis:
diskutuojant mažose grupėse, kaupiant idėjas už „Kūrybinių partnerysčių“ porgramos ribų.

Eiga:
5 didelio formato popieriaus lapai išdėstomi kambaryje. Kiekvieno popieriaus lapo centre užrašoma viena savybė iš kūrybiškumo savybių šių:

  • laki vaizduotė;
  • smalsumas;
  • atkaklumas;
  • bendradarbiavimas;
  • nuosekli praktika.

Ant kiekvieno lapo padedamos rašymo priemonės.
Dalyviai vaikšto pasirinktinai nuo vieno lapo prie kito. Aplink lapą susibūrusioje grupelėje vyksta diskusija apie tai, kokias reakcijas, klausimus ar mintis sukelia lape nurodyta savybė. Itin skatinami yra piešiniai bei kiti netekstiniai pastebėjimai.
Prie vieno popieriaus lapo užtrunkama tiek, kiek prireikia; prie kiekvieno galima ir grįžti.
Vedėjas (-ai) prieina prie atskirų grupelių, klauso ir užduoda klausimus.
Pratimas užbaigiamas bendra diskusija.



Lūkesčiai, viltys, abejonės

Posted on by
Reply

Paskirtis: lyginant grupes, susipažįstant vieniems su kitais, atrandant bendrą darbo kalbą ir pradedant plėtoti bendrus darbo metodus, pradedant pokalbį kūrybiškumo bei mokymosi tema.

Eiga: Ilgas popieriaus ritinys ištiesiamas grindų (arba pastatomas stovas su susegtais popieriaus lapais).
Ant popieriaus išbarstomos rašymo priemonės.

Paprašykite dalyvių, kad jie nupieštų arba parašytų, kokie jų lūkesčiai, viltys, rūpesčiai, susiję su projekto procesu.
Paprašykite jų pagalvoti apie:

  • tai, kaip jie dabar jaučiasi, kokias emocijas tikisi patirti skirtinguose projekto etapuose;
  • tai, ko jie norėtų pasiekti programos metu;
  • visus, su kuriais jiems teks susidurti projekto metu (pvz., praktikus, kūrybos agentus, mokytojus, moksleivius).

Leiskite dalyviams apžvelgti kitų užrašytas mintis.

Refleksija: paprašykite kiekvieno dalyvio išsirinkti jam labiausiai „užstrigusį“ užrašą / piešinį. Galitepaprašyti pakomentuoti.