Paskirtis: padeda suprasti kito individualumą, pripažinti kad kito pasaulis gerokai kitoks. Tinka klausymui ir vaizduotei lavinti.

Eiga: poromis susėdama taip, kad vienas kitą gerai girdėtų, tačiau nematytų ką piešia. Vienas dalyvis pasakoja apie įsivaizduojamą piešinį, o kitas bando jį nupiešti. Paskui rolėmis pasikeičiama. Piešinį siūloma nupasakoti kuo įvairiau - įvardinant ne tik objektus, bet ir formas, dydžius, santykius, kompoziciją, nuotaiką ir kita. Piešiantysis gali klausinėti ir tikslintis, kaip kuri detalė turėtų atrodyti, tačiau negali pasakoti kaip jam pavyksta.

Refleksija: po pratimo galima aptarti, kokie buvo jų įsivaizduojamo ir realiai nupiešto piešinio skirtumai, kodėl jie atsirado, kas buvo netikėta.