Estafetė ,,Nunešk klausimą, parnešk atsakymą“

Paskirtis: Mokymas ypač tinkantis kinestetinio mokymosi stiliaus mokiniams. Vaikams patinka, nes jie tai priima, kaip žaidimą, o iš tiesų mokosi įvairių dalykų – diktanto rašymas, pasaulio pažinimo žinių įtvirtinimas, aritmetikos veiksmų įtvirtinimas, tuo pačiu – tarpusavio pagalba, sutarimas, bendras mokymasis.

I variantas – klausimai užduodami ir atsakymai pateikiami žodžiu.

Eiga: Mokiniai pasiskirsto į dvi komandas ir sustoja į dvi eiles vienas paskui kitą. Mokytojas stovi priekyje klasės, salės ar aikštelės. Duodama komanda pradėti ir mokiniai po vieną bėga link mokytojo. Mokytojas atbėgusiam mokiniui užduoda klausimą, tas mokinys turi grįžti prie komandos draugų, susitarti, koks atsakymas ir jį ,,atnešti“ mokytojui. Tada bėga kita mokinys. Už teisingą atsakymą skiriami taškai. Klausimai užduodami vienodi abiems komandoms. Laimi greičiau atsakiusi ir  daugiau teisingų atsakymų surinkusi komanda.

II variantas – klausimai ir atsakymai pateikiami raštu.

Šalia išsirikiavusių komandų turi būti staliukas ir rašymo priemonė. Mokytojas atbėgusiam mokiniui duoda lapelį su klausimu ar užduotim, tas mokinys turi grįžti prie komandos draugų, susitarti, koks atsakymas ir jį parašęs ant to lapelio atnešti mokytojui.

 



Piešimas pagal kito pasakojimą

Paskirtis: padeda suprasti kito individualumą, pripažinti kad kito pasaulis gerokai kitoks. Tinka klausymui ir vaizduotei lavinti.

Eiga: poromis susėdama taip, kad vienas kitą gerai girdėtų, tačiau nematytų ką piešia. Vienas dalyvis pasakoja apie įsivaizduojamą piešinį, o kitas bando jį nupiešti. Paskui rolėmis pasikeičiama. Piešinį siūloma nupasakoti kuo įvairiau – įvardinant ne tik objektus, bet ir formas, dydžius, santykius, kompoziciją, nuotaiką ir kita. Piešiantysis gali klausinėti ir tikslintis, kaip kuri detalė turėtų atrodyti, tačiau negali pasakoti kaip jam pavyksta.

Refleksija: po pratimo galima aptarti, kokie buvo jų įsivaizduojamo ir realiai nupiešto piešinio skirtumai, kodėl jie atsirado, kas buvo netikėta.