Estafetė ,,Nunešk klausimą, parnešk atsakymą“

Paskirtis: Mokymas ypač tinkantis kinestetinio mokymosi stiliaus mokiniams. Vaikams patinka, nes jie tai priima, kaip žaidimą, o iš tiesų mokosi įvairių dalykų – diktanto rašymas, pasaulio pažinimo žinių įtvirtinimas, aritmetikos veiksmų įtvirtinimas, tuo pačiu – tarpusavio pagalba, sutarimas, bendras mokymasis.

I variantas – klausimai užduodami ir atsakymai pateikiami žodžiu.

Eiga: Mokiniai pasiskirsto į dvi komandas ir sustoja į dvi eiles vienas paskui kitą. Mokytojas stovi priekyje klasės, salės ar aikštelės. Duodama komanda pradėti ir mokiniai po vieną bėga link mokytojo. Mokytojas atbėgusiam mokiniui užduoda klausimą, tas mokinys turi grįžti prie komandos draugų, susitarti, koks atsakymas ir jį ,,atnešti“ mokytojui. Tada bėga kita mokinys. Už teisingą atsakymą skiriami taškai. Klausimai užduodami vienodi abiems komandoms. Laimi greičiau atsakiusi ir  daugiau teisingų atsakymų surinkusi komanda.

II variantas – klausimai ir atsakymai pateikiami raštu.

Šalia išsirikiavusių komandų turi būti staliukas ir rašymo priemonė. Mokytojas atbėgusiam mokiniui duoda lapelį su klausimu ar užduotim, tas mokinys turi grįžti prie komandos draugų, susitarti, koks atsakymas ir jį parašęs ant to lapelio atnešti mokytojui.

 



,,Žodžių parduotuvė“

Paskirtis: Žodinių uždavinių ir teksto suvokimui mokyti.

I variantas – savarankiškas uždavinių sprendimas.

Eiga: Mokiniai klasėje sėdi grupelėmis prie stalų. Kiekviena grupelė – atskira parduotuvė, turinti savo pavadinimą. Pavyzdžiui, ,,Konditerija“, ,,Kanceliarinės prekės“, ,,Kompiuterinė technika“, ,,Kulinarija“… Kiekvienas mokinys gauna lapelį su žodiniu uždaviniu pagal jo sugebėjimų lygį. Jis turi pats persiskaityti, išspręsti ir suprasti pagal uždavinio turinį į kurią ,,Parduotuvę“ eiti. Ten nuėjęs duoda šį lapelį, o ,,Pardavėjai“ jį patikrina. Jei uždavinio turinys tinka jiems, pasiima ir kartu su ,,Pirkėju“ žiūri, ar teisingai išsprendė. Tada duoda ,,prekę“. Jei yra galimybė, tikrą, jei ne – piešinuką. Pavyzdžiui, ,,Konditerijos“ parduotuvėje nusiperka sausainiuką. Jei uždavinys savo turiniu netinka, jo nepriima, o ,,Pirkėjas“ turi eiti toliau ir rasti, kur yra tinkama ,,Parduotuvė“. Šalia visų ,,Parduotuvių“ yra SOS punktas, ant kurio padėti atspausdinti ,,Parduotuvių“ pavadinimų paaiškinimai iš žodyno. Taip ,,Pirkėjais“ pabūna visi mokiniai ir nusiperka visas, ar kai kurias ,,prekes“.

II variantas - uždavinių sprendimas, dirbant grupėje.

Kiekvienas mokinys gauna lapelį su žodiniu uždaviniu. Jis turi pats persiskaityti ir suprasti pagal uždavinio turinį į kurią ,,Parduotuvę“ eiti. Ten nuėjęs duoda šį lapelį, o ,,Pardavėjai“ jį patikrina. Jei uždavinio turinys tinka jiems, pasiima ir duoda ,,prekę“. Jei uždavinys savo turiniu netinka, jo nepriima, o ,,Pirkėjas“ turi eiti toliau ir rasti, kur yra tinkama ,,Parduotuvė“. Šalia visų ,,Parduotuvių“ yra SOS punktas, ant kurio padėti atspausdinti ,,Parduotuvių“ pavadinimų paaiškinimai iš žodyno. Taip ,,Pirkėjais“ pabūna visi mokiniai ir nusiperka visas, ar kai kurias ,,prekes“. Tada kiekvienos ,,Parduotuvės“ grupė tardamasi tarpusavyje išsprendžia gautus uždavinius. 


 

 



Piešimas pagal kito pasakojimą

Paskirtis: padeda suprasti kito individualumą, pripažinti kad kito pasaulis gerokai kitoks. Tinka klausymui ir vaizduotei lavinti.

Eiga: poromis susėdama taip, kad vienas kitą gerai girdėtų, tačiau nematytų ką piešia. Vienas dalyvis pasakoja apie įsivaizduojamą piešinį, o kitas bando jį nupiešti. Paskui rolėmis pasikeičiama. Piešinį siūloma nupasakoti kuo įvairiau – įvardinant ne tik objektus, bet ir formas, dydžius, santykius, kompoziciją, nuotaiką ir kita. Piešiantysis gali klausinėti ir tikslintis, kaip kuri detalė turėtų atrodyti, tačiau negali pasakoti kaip jam pavyksta.

Refleksija: po pratimo galima aptarti, kokie buvo jų įsivaizduojamo ir realiai nupiešto piešinio skirtumai, kodėl jie atsirado, kas buvo netikėta.

 



Pastebėjau – Patiko – Norėčiau pasiūlyti

Paskirtis:
Atliekant refleksiją, kuriant grįžtamąjį ryšį, siekiant patobulinti atliktą užduotį; tinka atlikti bet kokio dydžio grupėse.

Pasiruošimas:
Užrašykite frazes „Pastebėjau“, „Man patiko“ ir „Norėčiau pasiūlyti“ ant stambiomis raidėmis ant popieriaus lapų, po vieną ant kiekvieno.

Eiga:
Norintis pasisakyti dalyvis atsistoja prie atitinkamo lapo ir išsako savo nuomonę, pradėdamas ant jo užrašytais žodžiais („Pastebėjau“ / „Man patiko“ / „Norėčiau pasiūlyti“).
Dalyvis gali stoti tik prie vieno lapo. Norėdamas stoti prie kito, turi leisti pasisakyti bent vienam kitam dalyviui.



Aš žinau, kad…

Paskirtis:
ištirti grupės savijautą, požiūrius, nuostatas

Eiga:
Pasirinkus temą (tarkim, „Projekto pabaigą“) Kiekvienas individualiai parašykite 10 eilučių, prasidedančių „Žinau, kad projektui pasibaigus…“.
Rašykite jas stulpeliu – eilutę po eilutės.
Išsirinkite, kurias jų norite perskaityti grupei.



Laisvasis rašymas

Paskirtis: atliekant refleksiją ir palyginimą; generuojant idėjas.

Eiga: Individualus pratimas su popieriumi ir rašikliu. Vedėjas pateikia frazę, o dalyviai 3 min. turi rašyti toliau kylančias mintis.

Instrukcija:  jūs privalote rašyti visą tam skirtą laiką; jūsų rašiklis negali nustoti judėjęs. Negalvokite apie gramatiką, rašybą, skyrybą. Nesijaudinkite, net jei dėl to nukenčia prasmė. Visa tai – siekiant pagauti sąmonės srautą. Jei „įstrigote“, rašykite bet ką, kol vėl galėsite tęsti.
Mes vartojome frazę: „Mokymasis tikriausiai…“
Baigus rašyti dalyvių paprašoma savo tekste apibraukti 3 įdomius žodžius ar frazes. Šiuos žodžius/frazes galima pasakyti garsiai ir bendrai aptarti. Taip pat galima užrašyti ant lipnių lapelių ir priklijuoti ant didelio popieriaus lapo. Tuomet visiems peržvelgti priklijuotus lapelius ir atlikti bendrą aptarimą.
Svarbu atsiminti, kad čia nėra teisingų ar klaidingų atsakymų.

Klausimai refleksijai:
Kaip jautėtės atlikdami šį pratimą?
Kaip dar jį galėtumėte pritaikyti – galbūt kaip refleksiją; kaip būdą sutelkti dėmesį; kaip darbo plano kūrimo metodą?